Paskelbtas teismo nuosprendis vienoje iš didžiausių PVM grobstymo ir pinigų plovimo bylų
Šiaulių apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį vienoje didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei padaryta žala siekia per 13 mln. eurų nesumokėtų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių, iš kurių daugiau nei 8 mln. eurų buvo galimai įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant. Vienas juridinis asmuo ir penki fiziniai asmenys pripažinti kaltais, jie valstybei turės atlyginti daugiau kaip 9 mln. eurų dydžio turtinę žalą.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Vienam iš pagrindinių nusikalstamų schemų organizatorių, anksčiau 13 kartų teistam Mažeikių gyventojui M. Ž., teisėsaugai žinomam nuo 1994 m., teismas paskyrė galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, o Latvijos piliečiui A. A. teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Kitiems asmenims skirtos piniginės baudos - M. Ž. skirta daugiau nei 18 tūkst. eurų dydžio bauda, A. L. – daugiau nei 37 tūkst. eurų dydžio bauda bei Ž. K. – daugiau nei 37 tūkst. eurų dydžio bauda. Juridiniam asmeniui, dabar jau bankrutavusiai UAB „Minsandra“, teismo paskirtas bendrovės likvidavimas.
Civilinių ieškovų ieškinius teismas tenkino iš dalies – nuteistieji M. Ž., M. Ž., Ž. K., A. A. ir BUAB „Minsandra“ Valstybinei mokesčių inspekcijai subsidiariai turės atlyginti daugiau nei 8 mln. eurų turtinę žalą, o nuteistieji A. L. ir Ž. K. solidariai turės atlyginti 1,7 mln. eurų turtinę žalą ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nusikalstamos veikos padarytos 2014–2016 metais. Skaičiuojama, kad sukčiaujant buvo išvengta sumokėti daugiau nei 7 mln. eurų PVM ir beveik 4 mln. eurų pelno mokesčių.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas surinkus kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimai vykdomą neteisėtą prekybą naftos produktais. Tuo metu įtarta, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų valstybei mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad prekyba naftos produktais ir galimai nusikalstamų PVM vengimo bei pinigų legalizavimo schemų vykdymu užsiėmė organizuota grupė. Joje, kaip įtariama, veikė pagrindinis organizatorius, tuo metu dar atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jo sūnus bei kiti asmenys.
Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis kartu su bendrininkais klastojo faktiškai jų valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus, apgaulingai tvarkė juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, įtraukdavo faktiškai neįvykusius tarpusavio sandorius.
Siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, buvo pasitelkta dar viena fiktyvių sandorių grandinė. Mažeikiškis, naudodamasis savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis, neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, tauriųjų metalų ir kavos iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių įmonių. Tarp jų buvo Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje registruotos bendrovės, taip pat viena Čekijoje registruota įmonė ir viena Panamoje registruota finansų įstaiga. Latvijos pilietis A. A., pasinaudodamas faktiškai veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitais, išrašydavo sąskaitas už tariamai parduotas prekes ir gaudavo už jas apmokėjimą. Vėliau šias lėšas jis išgrynindavo, pasilikdavo savo dalį ir likusius pinigus grąžindavo M. Ž.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.