Dažniausiai užduodami klausimai

Virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, prižiūri Tarnyba.

Tarnyba taip pat tvirtina virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir (ar) depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos pareigūnai teikia metodinę pagalbą įpareigotiesiems subjektams dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo.

Turint klausimų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo, į Tarnybą galima kreiptis elektroniniu paštu [email protected].

Apibendrintus reikalavimus virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir (ar) depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams galima rasti Tarnybos tinklalapyje.

Asmenims, iki 2024 m. liepos 31 dienos pradėjusiems vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 dienos toliau vykdantiems virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, kyla prievolė iki 2024 m. rugpjūčio 31 dienos informuoti Tarnybą, kaip laikomasi reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 dienos nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą, pateikiant šio reikalavimo vykdymo įrodymus.

Atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme nėra numatytas dokumentų, kurie turi būti pateikti Tarnybai, sąrašas, todėl juridinis asmuo turėtų atsakingai įsivertinti, kokie dokumentai patvirtina, kad įmonė atitinka Įstatymo reikalavimus. Tinkamiausiais įrodymais laikytina:

•        VĮ Registrų centrui pateiktos tarpinės finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2024 metų pirmąjį pusmetį;

•        naudojamos apskaitos programos Didžiosios knygos 2024 metų birželio 30 dienos arba vėlesnės datos kopija;

•        įmonės grynųjų pinigų mėnesio inventorizacijos aktas už 2024 metų birželio–liepos mėnesius;

•        banko išrašas, kuriame pinigų likutis 2024 metų rugpjūčio 1 dieną yra ne mažesnis kaip 125 000 eurų;

•        kt.

Pažymėtina, kad vien tik tokių duomenų, kaip finansų įstaigos sąskaitos išrašas ar pažyma apie įmonės įstatinio 125 000 eurų kapitalo suformavimą, pateikimas Tarnybai nėra laikomas tinkamu įrodymu pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto a papunkčio reikalavimą.

Dokumentai ir informacija Tarnybai teikiama el. paštu [email protected].

Primename, kad virtualiųjų valiutų operatoriai, kurie iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. neįvykdys reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą ir (arba) iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Tarnybai nepateiks reikalavimo vykdymo įrodymų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. neteks teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų operatorių veiklą Lietuvos Respublikoje.

2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15-1, 15-2, 46-1 straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymas). Šis įstatymas įsigaliojo 2024 m. balandžio 26 d., įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalys ir 17 straipsnis įsigaliojo 2024 m. gegužės 1 d., 3, 5, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 12 straipsnio 1, 2 ir 4–7 dalys, 14 straipsnio 35 dalys ir 16 straipsnio 1, 2 dalys įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. 12 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Su aktualiu teisės aktu galite susipažinti čia.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) nauja nuostata dėl įstatinio kapitalo įsigalios 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalės:

1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:

a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;

b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;

2) kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.

PPTFPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto a papunktis taikomas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. veiklą vykdantiems ir naujai steigiamiems juridiniams asmenims (turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą).

PPTFPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto b papunktis taikomas nuo 2024 m rugpjūčio 1 d. naujai steigiamam juridiniam asmeniui, kuris planuoja vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą (lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje).

Veiklą vykdantys juridiniai asmenys apmokėti įstatinį kapitalą gali ir į šiuo metu atidarytas sąskaitas, tačiau norėdami didinti įstatinį kapitalą, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. formuojančias lėšas privalės įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje.

Įstatyme numatyta nauja prievolė asmenims, iki 2024 m. liepos 31 d. pradėjusiems vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. toliau vykdantiems virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. informuoti Tarnybą, kaip laikomasi reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą, pateikiant šio reikalavimo vykdymo įrodymus. Taigi, Tarnybai nurodytu terminu turės būti pateikti dokumentai, patvirtinantys Įstatymo pataisomis nustatytą nuosavo kapitalo dydį. Informacija Tarnybai teikiama el. paštu [email protected].

Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, kurie iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. neįvykdo reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą ir (arba) iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Tarnybai nepateikia Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą.

Taigi, šiuo atveju apie veiklos pradėjimą / nutraukimą Tarnybos informuoti nereikia.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

Vyresnysis vadovas–pakankamai aukštas pareigaseinantis pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai ar įmonei kylančią pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ir atsakingas už sprendimų, galinčių paveikti kylančią riziką, priėmimą (Įstatymo 2 straipsnio 23 dalis).

Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 7 dalimi, pagal 22 straipsnio 1 dalį paskirti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus vadovaujantieji darbuotojai negali tuo pačiu metu atstovauti daugiau kaip vienam virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui, išskyrus atvejus, kai tie operatoriai priklauso vienai įmonių grupei.

Tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintų Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams ir virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai), 34 punkte nurodoma, kad depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius ir virtualiųjų valiutų keityklos operatorius privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Tarnyba.

Kai depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui vadovauja valdyba, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius ir virtualiųjų valiutų keityklos operatorius privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Tarnyba.

Apie šių darbuotojų paskyrimą / pasikeitimą depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius ir virtualiųjų valiutų keityklos operatorius privalo raštu (el. paštu [email protected]) pranešti Tarnybai, pateikiant paskirtų / pasikeitusių darbuotojų duomenis ir kontaktinę informaciją (el. pašto adresą, telefono numerį).

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nėra numatyto draudimo virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą vykdantiems subjektams vykdyti kitokio pobūdžio ūkinę komercinę veiklą, tačiau tokia veikla turi būti nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymais ir atitikti jų reikalavimus.

Tačiau primename, kad Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius privalo nevykdyti veiklos ir neteikti paslaugų kitoje valstybėje tokiu mastu, kad Lietuvos Respublikoje liktų tik neesminės pagal jų veiklos pobūdį funkcijos ar paslaugos ir jos būtų atliekamos ar teikiamos išimtinai tik kitos valstybės klientams ar iš esmės veiklos Lietuvos Respublikoje jie nebevykdytų.

Šiuo Įstatymo reikalavimu siekta, kad su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai teiktų paslaugas taip, kad nesusidarytų tokia situacija, kad Lietuvos Respublikoje būtų teikiamos tik neesminės jų veiklos pobūdžiui funkcijos ar paslaugos ar iš esmės veiklos Lietuvos Respublikoje jie nebevykdytų. Siekta išvengti ydingos praktikos, kai Lietuva galimai būtų laikoma tik lengvatinio įsisteigimo šalimi, o su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veikla būtų vykdoma kitose valstybėse, tokiu būdu siekiant išvengti griežtesnio įsisteigimo reguliavimo, reguliacinio arbitražo, tačiau reputacinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika tektų Lietuvai. Šia nuostata siekta, kad įsteigta bendrovė turėtų realų ryšį su Lietuva, jos veiklos atskaitomybė tektų Lietuvos priežiūros ir kontrolės institucijoms. Pažymėtina, kad ši nuostata nedraudžia veiklos vykdyti ir paslaugų teikti tiek Europos Sąjungoje, tiek kitose užsienio valstybėse.

Virtualios valiutos keityklų operatorių ir depozitinių virtualios valiutos piniginių operatorių veikla Lietuvos Respublikoje nėra licencijuojama.

Tačiau jiems yra privaloma vykdyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytus reikalavimus. Susistemintus reikalavimus galite rasti Tarnybos tinklalapyje

Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialų sąrašai skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo tinklalapyje (juridinių asmenų, vykdančių virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą, sąrašas; juridinių asmenų, vykdančių depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, sąrašas).

Ne, specialus išsilavinimas ar veiklos sertifikatas nereikalingas.

Tačiau Tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintų Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams ir virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai) 34(2) punkte nurodyta, kad depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius ir virtualiųjų valiutų keityklos operatorius turi užtikrinti, kad, prieš paskiriant vadovą, valdybos narius, vyresnįjį vadovą ir (ar) asmenį, atsakingą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikloje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, būtų įvertinta tokių asmenų kompetencija, darbo patirtis ir kvalifikacija.

Vertinant šių asmenų kompetenciją, patirtį ir kvalifikaciją, privaloma atsižvelgti į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kompetencijai, patirčiai ir kvalifikacijai, taip pat į tai, ar asmuo, kurį ketinama skirti vadovu, valdybos nariu, vyresniuoju vadovu ir (ar) asmeniu, atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, turi rizikų valdymo žinių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu.

Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius ir virtualiųjų valiutų keityklos operatorius privalo organizuoti specializuotus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių mokymus savo darbuotojams, ypač tiems, kurie tiesiogiai dirba su klientais ir jų sandoriais (Nurodymų 35 punktas).

Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdantis subjektas privalo savarankiškai įsivertinti atitiktį teisės aktų reikalavimams. Savikontrolės klausimyną, padėsiantį įsivertinti atitiktį pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo reikalavimams, galite rasti Nurodymų priede.

Atsižvelgiant į Tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintų Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams ir virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, 27 punkto nuostatas, virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu.

Detalizuojant virtualios valiutos keitimo kurso nustatymo momentą vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose, siūlytina atsižvelgti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą „Dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo veiklos mokestinių nuostatų paaiškinimo“.

Informaciją Tarnybai apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų, reikia pateikti prisijungus prie Tarnybos informacinės sistemos ir joje užpildant atitinkamą pranešimo formą arba informaciją pateikti „xml“ formatu (kaip rinkmeną).

Tarnyba neturi pavyzdinės informacijos apie įtartinas operacijas pateikimo formos, tačiau galite pasinaudoti Tarnybos sistemoje esančia forma, kadangi informacija pildoma jau suformuotose lentelėse.

Prisijungę prie Tarnybos informacinės sistemos, rasite naudotojo instrukciją, kurioje detaliai aprašytas informacijos pateikimo Tarnybai procesas. Būtina vadovautis informacijos pateikimo aprašu.

Praktinius klausimus, susijusius su informacijos ar pranešimų pateikimu Tarnybai, o taip pat dėl Tarnybos informacinės sistemos sutrikimų, galima pateikti elektroniniu paštu [email protected].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 7 dalimi, pagal 22 straipsnio 1 dalį paskirti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus vadovaujantieji darbuotojai negali tuo pačiu metu atstovauti daugiau kaip vienam virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui, išskyrus atvejus, kai tie operatoriai priklauso vienai įmonių grupei.

Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įmonių grupės sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 12 dalyje. Taigi įmonių grupė (toliau – grupė) – grupė, įskaitant visus jos pogrupius, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kurios dalyvės yra patronuojančioji įmonė ar jos patronuojamosios įmonės, taip pat įmonės, nors ir nesusijusios šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) įmone (įmonėmis), tačiau valdomos bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento (dokumentų) nuostatomis, arba jų ir kitos (kitų) įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.

Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad patronuojamoji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ar atšaukti daugumą tos pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo dokumento nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone ta kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;

4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais ar dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuriai, priežiūros institucijos nuomone, kita įmonė veiksmingai daro lemiamą poveikį;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė.

Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;

2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo dokumento nuostatų;

4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais ar dalyviais, kontroliuoja daugumą šios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuri, priežiūros institucijos nuomone, daro lemiamą poveikį kitai įmonei.

Taigi atsakydami į Jūsų klausimą, pažymime, kad jeigu Jūsų minimos įmonės atitinka įmonių grupės sąvoką, vadovaujantieji darbuotojai gali tuo pačiu metu atstovauti daugiau kaip vienam virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymu, finansų įstaigos suprantamos, kaip Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme apibrėžti sutelktinio finansavimo platformų operatoriai arba 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, apibrėžti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalis).

Kitų įpareigotųjų subjektų sąvoka pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Šio straipsnio 10 dalies 10 punkte nurodyta, kad kitiems įpareigotiesiems subjektams priskiriami virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai, o 11 punkte – depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai.

Taigi, Jūsų paklausime minimu Tarnybos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-115 „Dėl Finansų įstaigoms, kurios nenurodytos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtinti Finansų įstaigoms, kurios nenurodytos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, yra skirti Lietuvos Respublikos įmonėms, užsienio įmonių atstovybėms (filialams), įregistruotoms ir veikiančioms Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas ir kurios nenurodytos Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuojame, kad virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai bei depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai yra kiti įpareigotieji subjektai Įstatymo prasme, todėl privalo vadovautis Įstatymo nuostatomis ir jas įgyvendinti.

Akcininkui, kuris nėra susijęs su įmone darbo santykiais, nepadarė ir nedalyvavo padarytoje nusikalstamoje veikoje, atsakomybė už juridinio asmens (įmonės) arba juridinio asmens atsakingų darbuotojų padarytas nusikalstamas veikas nėra taikoma.

Valstybės institucijų lėšų panaudojimo teisėtumo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė.

FNTT aiškina ir tiria nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus valstybės finansų sistemai, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXII skirsnyje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės finansų sistemai“.

Fizinių asmenų asmens duomenų (prie kurių priskiriama ir informacija apie asmens teistumą) teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

Informaciją apie teistus, suimtus ir patrauktus baudžiamojon atsakomybėn asmenis tvarko bei teisės aktų nustatyta tvarka pažymas apie asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn bei teistumą išduoda Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM.

Darbuotojai į FNTT priimami vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu bei Darbo kodeksu. Atrankos į laisvas pareigas skelbiamos Tarnybos Karjeros puslapyje.

Į FNTT galima kreiptis:

• kai norima gauti oficialią informaciją apie tarnybos veiklą (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka);
• kai norima pranešti apie galbūt daromą nusikalstamą veiklą.

Skundą ar prašymą galima atsiųsti paštu arba pateikti asmeniškai atvykus į atitinkamą FNTT padalinį. Asmenis aptarnaujantys darbuotojai yra kiekvienoje FNTT apygardos valdyboje ir centrinėje būstinėje. Šių darbuotojų kontaktinė informacija pateikta interneto svetainės skyrelyje „Paslaugos“.

Pateikti anoniminį skundą galima FNTT pasitikėjimo telefonu - (8 5) 271 66 94, raštu (atsiuntus nepasirašytą skundą), elektroniniu paštu dokumentas[@]fntt.lt.

Kreiptis į FNTT galima: atvykus asmeniškai ir pateikus skundą ar prašymą raštu, nurodant savo vardą, pavardę, adresą, kuriuo pageidautumėte gauti atsakymą ar anonimiškai. Prašymai ir skundai, kuriuose nenurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba kurie pareiškėjo nepasirašyti, įprastai nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai siekiant, kad nenukentėtų pareiškėjo ar valstybės interesai, atitinkamą sprendimą dėl nagrinėjimo tikslingumo priima FNTT apygardos vadovas, atsižvelgdamas į prašymo ar skundo turinį.

Informuojame, kad FNTT paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų valstybės finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą. Jūsų paklausime įvardintų klausimų FNTT spręsti neįgaliota.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau–Įstatymas), nustato daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų steigimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą.  Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Jo kompetencijos yra numatytos Įstatymo 10 straipsnyje: ,,3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą; 5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; 8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką; 9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą; ir t.t...“ Bendrijos pirmininko atsakomybė ir pareigos numatytos Įstatymo 14 straipsnyje, kuriame numatyta ,,8. Bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.“ Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Įstatymo 20 straipsnį atlieka savivaldybės. 

Išaiškėjus Bendrijos finansinėje veikloje nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymiams, galite kreiptis į teritorinę policijos įstaigą.

FNTT atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, kuriomis padaroma žala valstybės biudžetui, taip pat nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu.

Nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaroma žala Jums ar kitiems asmenims, tiria kitos teisėsaugos institucijos.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintu Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašu, Tarnybos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-273 „Dėl Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo“, Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-314 „Dėl Techninių reikalavimų kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, patvirtinimo“, Tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl Asmens tapatybės dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-701 „Dėl Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-5 „Dėl Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams ir virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ ir kitais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos banko nurodymais, kitų priežiūros institucijų nurodymais, taip pat patvirtintomis vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, skirtomis nustatyti, vertinti ir tinkamai valdyti rizikas, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

Teisės aktai yra pateikti Tarnybos tinklalapyje.

Vadovaujantis Tarnybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Tarnyba neįgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų, todėl Tarnyba, atsakydama į fizinių ar juridinių asmenų užklausas, gali pateikti tik Tarnybos nuomonę, kuri negali būti suprantama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su:

1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu;

2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis;

3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu;

4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu;

5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;

6) registracijos žurnalų tvarkymu;

7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu;

8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu;

9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais;

10) funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.

Vidaus kontrolės procedūros turi būti parengtos atsižvelgiant į Europos Komisijos rizikos vertinimo rezultatus, nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, Tarnybos direktoriaus ir Lietuvos banko nurodymus, Europos priežiūros institucijų dokumentus ir gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai leidžiama taikyti supaprastinto klientų tapatybės nustatymo priemones, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto rizikos lygį, teikiamas paslaugas, klientų portfelį, kitus dokumentus.

Susisteminti teisės aktai yra pateikti Tarnybos tinklalapyje.

Paklausimai, susiję su pinigų plovimo prevencija, teikiami bendruoju Tarnybos elektroniniu paštu [email protected] arba elektroniniu paštu [email protected].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 9 dalimi, Tarnyba patvirtina kitiems subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą.

Pažymime, kad įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su, be kita ko, dalykinių santykių pradžia / pabaiga, klientų ir naudos gavėjų (Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu, operacijų ar sandorių įtartinumo kriterijų nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu Tarnybai ir kt.

Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba neišduoda mokėjimo įstaigų licencijų, taip pat nevertina fizinių / juridinių asmenų verslo planų ir veiklos modelių bei neteikia konsultacijų dėl pastarųjų atitikties Įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatoms. Įpareigotieji subjektai savarankiškai gali pasirinkti veiklos modelį, o veiklos modelio riziką privalo nusistatyti sistemiškai įvertinę kliento, produktų, paslaugų ir (arba) operacijų, šalies ir (arba) geografinio regiono rizikas,  kitus veiksnius, bei atsižvelgdami į Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas.

Taigi, kiekvienu atveju finansų įstaigos ir įpareigotieji subjektai individualiai, įvertinę visas žinomas ir svarbias aplinkybes, vadovaudamiesi nustatyta vidaus politika ir vidaus kontrolės procedūromis bei atsižvelgdami į tuo metu galiojančias teisės normas, priima sprendimus dėl vykdomos veiklos atitikties pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimams.

Pagal galiojantį reglamentavimą įpareigotieji subjektai pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius siunčia valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsisteigę, finansinės žvalgybos padaliniui.

Tarnyba yra pagrindinė valstybės institucija, koordinuojanti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tačiau Tarnyba neatsako už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą už Lietuvos Respublikos ribų, taip pat už ne Lietuvos Respublikoje registruotų subjektų, kurie privalo įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, priežiūrą.

Pažymime, kad Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintas Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su pranešimų ir informacijos pateikimu Tarnybai, taip pat privalo nustatyti ir kitus galimus pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus, kurie nenurodyti Įsakyme, tačiau į kuriuos atsižvelgę gali teikti pranešimus Tarnybai.

Pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius bei informacijos apie pinigines operacijas arba sandorius, viršijančius 15 tūkstančių eurų sumą grynaisiais pinigais, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų arba virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų, privalo teikti finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 ir 20 straipsnių nuostatas.

Duomenų teikimas vyksta per išorinę Tarnybos informacinę sistemą (duomenų teikimo portalą) – Duomenų apie pinigines operacijas ir sandorius/įtartinas pinigines operacijas ir sandorius teikimas. Prie Sistemos (portalo) galima prisijungti per Tarnybos tinklalapį, aktyvavus nuorodą arba per elektroninius valdžios vartus, užsakant paslaugą Duomenų apie pinigines operacijas ir sandorius- / įtartinas pinigines operacijas ir sandorius teikimas.

Norint gauti leidimą prisijungti prie Tarnybos informacinės sistemos, būtina Tarnybai elektroniniu paštu ([email protected]) atsiųsti pranešimą apie paskirtą asmenį, kuris bendradarbiaus su Tarnyba, ir pateikti paskirtojo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, telefono numerį, el. paštą) ir informaciją apie atstovaujamą įmonę (pavadinimas, įmonės kodas, įmonės veikla).

Prisijungti prie sistemos per Elektroninius valdžios vartus gali Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienio pilietis, turintis e. rezidento kortelę arba leidimą gyventi Lietuvoje, tik po to, kai suteikiama prieiga ir gaunamas patvirtinimas (apie suteiktą prieigą pranešama elektroniniu paštu, kuriuo buvo siųsta informacija / prašymas).

Kiekvienas paskirtas atsakingas asmuo, teikiantis duomenis per išorinę Tarnybos informacinę sistemą, mato tik savo pateiktą informaciją. Visų atstovų, prieš tai teikusių duomenis per sistemą, informaciją gali matyti tik asmuo, turintis administratoriaus teises. Dėl šių teisių suteikimo reikia kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti tokias teises.

Pasikeitus atsakingam asmeniui, bendradarbiaujančiam su Tarnyba, turi būti pateikiamas naujas pranešimas, įvardijant pasikeitusį asmenį ir prašant panaikinti prieigą nebedirbančiam asmeniui. Paprastai tokią informaciją teikia įmonės vadovai, tačiau apie darbovietės pasikeitimą galima asmeniškai informuoti elektroniniu paštu ([email protected]), teikiant prašymą panaikinti prieigą prie buvusios įmonės paskyros.

2017 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-701 patvirtino Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą.

Kilus klausimų dėl informacijos teikimo tvarkos, prašome kreiptis į Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybą telefonais Vilniuje 271 7457 ar 271 6686.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad dalykiniai santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos ryšių užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį.

Dalykinių santykių pradžią būtina vertinti kiekvienu atveju individualiai. Įprastai tai yra laikoma kliento ir finansų įstaigos, kitų įpareigotųjų subjektų bendradarbiavimo pradžia, t. y. sutarties ar kitokio pobūdžio susitarimo pasirašymas, mokėjimo sąskaitos atidarymas, mokėjimo pavedimo inicijavimas, valiutos keitimas, kt. Dalykiniams santykiams būdingas tęstinumas.

Ne, informaciją apie Lietuvos Respublikoje registruotus juridinius asmenis galima rasti Juridinių asmenų registre.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalis atsako į klausimą, kas yra stabdymas – finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti Tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai (jeigu dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių piniginė operacija ar sandoris nebuvo sustabdytas, – per 3 darbo valandas nuo įtartinos piniginės operacijos ar sandorio nustatymo).

Sustabdymo terminas yra 10 darbo dienų, pradedant skaičiuoti rytojaus dieną po pranešimo pateikimo.

Mokėjimas gali būti atliekamas tik gavus kompetentingos institucijos leidimą, todėl prašymas Tarnybai turi būti pateiktas prieš inicijuojant mokėjimo pavedimą. Prašymą gali pateikti tiek lėšų siuntėjas, tiek lėšų gavėjas. Išnagrinėjus prašymą, apie priimtą sprendimą bus informuotas prašymą pateikęs asmuo, lėšų siuntėjo ir lėšų gavėjo bankas, jeigu leidimas susijęs su mokesčiais, mokestį administruojanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys.

Prašymai ir paklausimai, susiję su tarptautinėmis finansinėmis sankcijomis, Tarnybai teikiami bendruoju elektoriniu paštu [email protected].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje yra numatyta, kad tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos visa apimtimi ir tiesiogiai. Tarnyba, pagal kompetenciją užtikrindama tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras.  

Tarnyba taip pat atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su jos veiklos sričiai (lėšos ir ekonominiai ištekliai) priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje, tačiau Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai aiškinti teisės aktų, todėl Tarnyba neteikia išaiškinimų, išvadų ar kitokio pobūdžio dokumentų, kuriuose būtų pasisakoma dėl asmenims taikomų sankcijų. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautines sankcijas įgyvendina savarankiškai, yra atsakingi už tinkamą jų taikymą, o ribojamąsias priemones nustatantys Europos Sąjungos teisės aktai yra taikomi tiesiogiai. Įgyvendinant Europos Sąjungos nustatytas sankcijas, taip pat reikėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos pateikiamas gaires, gerąją praktiką ir kitus išaiškinimus.

Subjektai, įgyvendindami tarptautinius standartus ir rekomendacijas, gali pasirinkti įgyvendinti ir trečiųjų valstybių nustatytas sankcijas, kurios Lietuvos Respublikoje nėra privalomos (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados ir kt.).

Tarnybos tinklalapyje galima rasti juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą, kurį tvirtina Tarnyba.

Naujausia informacija apie Europos Sąjungos priimamus teisės aktus dėl ribojamųjų priemonių, kuriuose galima sužinoti apie asmenis, subjektus ir veiklas, kurioms taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, skelbiama EUR-lex portale.

Rusijos Federacijai ir jos subjektams taikomos ribojamosios priemonės yra nustatytos Tarybos 2014 m. kovo 17 d. reglamente (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ ir 2014 m. liepos 31 d.  reglamente (ES) Nr.833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“. Baltarusijos Respublikai taikomos ribojamosios priemonės nurodytos 2006 m. gegužės 18 d. reglamente (EB) Nr.765/2006 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“. Atkreipiame dėmesį, kad atliekant patikrinimą būtina vadovautis aktualiomis reglamentų redakcijomis.

Minėti Reglamentai ir jų priedai nustato ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymo prielaidas, taikymo objektus bei taikymo išimtis.

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatomis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad kiekvienu atveju fiziniai ir juridiniai asmenys individualiai, įvertinę visas žinomas ir svarbias aplinkybes bei atsižvelgę į tuo metu galiojančias teisės normas, priima sprendimus dėl planuojamos veiklos atitikties sankcijų reikalavimams.

Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikoje taikomas Europos Sąjungos ribojamąsias priemones, fizinių ir juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus, galima rasti Tarnybos tinklalapyje.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Nemokumo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad juridinio asmens bankroto procesas yra visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu.

Tarnyba taip pat pažymi, kad vadovaujantis Nemokumo įstatymo 59 straipsniu, 66 straipsniu, nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir turi pareigą savarankiškai spręsti dėl juridinio asmens kreditorių, taip pat juridinio asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo, juridinio asmens turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kreditorių interesų tenkinimo.

Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba yra teisėsaugos įstaiga, kurios paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą (Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 2 straipsnis). Tarnyba nėra atsakinga už juridinio asmens bankroto proceso įgyvendinimą.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra draudžiamas bet koks sankcionuoto asmens lėšų judėjimas, pervedimas, keitimas, naudojimas, galimybės jomis naudotis arba jas tvarkyti suteikimas (jų dydžio, sumos, vietos, nuosavybės, valdymo, savybių, paskirties pakeitimas, bet kokie kiti pakeitimai, kurie leidžia lėšas naudoti), taip pat draudžiamas bet koks sankcionuoto asmens ekonominių išteklių naudojimas (lėšoms ar prekėms įsigyti, paslaugoms gauti, pardavimas, nuoma, įkeitimas, kitoks naudojimas).

Bet koks sankcionuoto asmens lėšų ar ekonominių išteklių naudojimas (pavyzdžiui, mokėjimo inicijavimas, sutarties sudarymas), negavus išankstinio kompetentingos institucijos leidimo, yra draudžiamas vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis. Bet koks fizinis ir (ar) juridinis asmuo, pažeidęs tarptautines sankcijas, atsako Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), 33 punkte numatyta, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Aprašo 34 punkte reglamentuojami subjektai, kurie kompetentingai institucijai gali teikti prašymą taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų; subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos; kiti suinteresuoti asmenys.

Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama prašymo dalimi (Aprašo 34 punktas). Kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes. Sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus prašymus (Aprašo 39 punktas).

Tarnyba pastebi, kad prašymuose dažniausiai nėra nurodomos aiškios faktinės aplinkybės (kada, su kuo sudarytas susitarimas, kokiu pagrindu inicijuotinas / įskaitytinas mokėjimo pavedimas, pavedimo suma, kt.), nėra pateikiamas lėšų siuntėjo ir gavėjo sąskaitos numeris bei banko pavadinimas, taip pat nėra pridedami faktines aplinkybes pagrindžiantys dokumentai (sutartys, mokėjimų pavedimų kopijos, suteiktų paslaugų detalizacijos, prekių pristatymo dokumentai, kt.).

Ne, Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, Nr. 833/2014 bei Nr. 765/2006 nenumato galimybės išduoti leidimo avansiniam mokėjimui.

Primename, kad kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes. Sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus prašymus.

Pagrindinės ribojamosios priemonės Rusijos Federacijai yra apibrėžtos Tarybos reglamentuose:

1. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (individualios sankcijos);
2. 2014-07-31 Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (sektorinės sankcijos).

Atkreipiame dėmesį, kad būtina vadovautis aktualiomis reglamentų redakcijomis.

Kokios ribojamosios priemonės aktualiu metu yra taikomos konkrečiai valstybei, galima patikrinti interaktyviame Europos Sąjungos sankcijų žemėlapyje.

Pagrindinės ribojamosios priemonės Baltarusijos Respublikai yra apibrėžtos 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Atkreipiame dėmesį, kad būtina vadovautis aktualiomis reglamentų redakcijomis.

Kokios ribojamosios priemonės aktualiu metu yra taikomos konkrečiai valstybei, galim patikrinti interaktyviame Europos Sąjungos sankcijų žemėlapyje.