Nuobaudos

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2021 METAIS

1. 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-3087-662/2021 pripažino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE-321 „Dėl S. E. pripažinimo padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą bei atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtu ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 patvirtinto Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punktą, siekiant užtikrinti teisėtą asmens duomenų peržiūra, Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinės duomenų bazės (toliau – VRIS CDB) vartotojui sudaryta galimybė naudotis duomenų paieškos taikomosiomis programomis tik tuomet, kai jis nurodo duomenų paieškos pagrindą ir su šiuo pagrindu susijusius papildomus duomenis (dokumento ar bylos numerį, registracijos datą ir kt.). Atsižvelgiant į šį reguliavimą sukurta ir sistema, kurioje norint atlikti paiešką į tris sistemos langus atitinkamai būtina įvesti tam tikrus duomenis: į langą Nr. 1 įvedami duomenys, kurių ieškoma; į langą Nr. 2 įrašomas paieškos pagrindas (duomenų paieškos pagrindas), t. y. procesas ar veiksmas (tarnybinis būtinumas), kuriam atlikti būtina daryti užklausas sistemoje; į langą Nr. 3 įrašomi duomenys, kurie patikslina paieškos pagrindą ir tarnybinį būtinumą, t. y. su šiuo pagrindu susiję papildomi duomenys – dokumento ar bylos numeris, registracijos data ir kt., kurie vėliau leidžia surasti ir identifikuoti konkretų dokumentą, veiksmą ar informaciją, kuriame užfiksuoti duomenys, iš kurių kyla tarnybinis būtinumas tikrinti ir ieškoti duomenų paieškos sistemoje. Tokia sistema užtikrina tinkamą ir saugų duomenų tvarkymą bei naudojimą ir tokio naudojimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolę, nes visada galima pagal įrašytus į langą Nr. 3 duomenis atsekti konkretų paieškos pagrindą, nepriklausomai nuo praėjusio laikotarpio ir to, ar pareigūnas atsimena, dėl ko atliko paieškas, ar ne. Be to, į langą Nr. 3 gali būti įrašoma gana plati informacija ir pagrindimas, nurodant kodėl reikalingi duomenys bei pateikiami papildomi paaiškinimai. Tai reiškia, jog minėtos taisyklės vartotojui (pareigūnui) nustato pareigas ir tvarką, kurios jis privalo laikytis atlikdamas paieškas. LVAT patvirtino faktinę aplinkybę, kad pareigūnas S. E. niekaip nebuvo susijęs su ikiteisminiais tyrimais, kuriuos nurodė kaip minėtų paieškų atlikimo pagrindus, todėl neturėjo nei teisinio ir faktinio pagrindo atlikti šias užklausas.         

LVAT taip pat patvirtino faktinę aplinkybę, kad pareigūnas S.E. su advokatu aptarinėjo ikiteisminius tyrimus. Jų metu buvo kalbama apie įtariamuosius, tartasi dėl procesinių veiksmų bylose atlikimo ir taktikos. Ir pareiškėjas, ir advokatas disponavo atitinkama informacija apie atliekamus ikiteisminius tyrimus, nors advokatas proceso dalyvių neatstovavo, o S. E. niekaip nebuvo susijęs su šiais tyrimais. Tai rodo, kad pareiškėjas rinko informaciją ir ja dalinosi su advokatu Š. M. Be to, S. E. apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog kalbėdamasis su advokatu Š. M. jis su savimi neturėdavo mobiliojo telefono, nes jį palikdavo automobilyje, tik atskleidžia jų bendravimo ypatumus.  Taigi bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad E. S., periodiškai konspiraciniu būdu (neatsiklausęs tiesioginio vadovo, darbo metu, slėpdamas mobilų telefoną) susitikinėjo su advokatu Š. M., o vieno vykusio susitikimo metu aptarinėjo informaciją, susijusią su išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais, neatmetė iš advokato gautų neteisėtų prašymų.

LVAT atkreipė dėmesį, kad be abejo, kad pareiškėjui nedraudžiama bendrauti ir susitikinėti nei su buvusiais kolegomis, nei su advokatais, tačiau tai būtina daryti laikantis tam tikrų standartų. Kaip rodo bylos medžiaga ir pareiškėjo bendravimo su buvusiais kolegomis ypatybės (telefono palikimas automobilyje, pasivaikščiojimai, dalinimasis disponuojama informacija, prašymai/nurodymai ir kt.) nagrinėjamu atveju peržengia tokio bendravimo ribas. Pažymėtina, jog pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta už tarnybinių pareigų, susijusių su reikalavimais vengti ryšių su asmenimis, kurie gali sukelti įtarimų Tarnybos reputacija ir prestižu, Tarnybos darbuotojų sąžiningumu, nešališkumu, priimamų sprendimų objektyvumu ir teisėtumu, taip pat kurie gali sudaryti prielaidas interesų konfliktui kilti arba dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo galimybė, reikalavimų, įpareigojančių nedelsiant informuoti apie tuos atvejus, kai pareigūno prašoma atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų susiję su FNTT pareigūnų ar darbuotojų vykdomomis funkcijomis, ar šių veiksmų neatlikti ir kai kitokiu būdu bandoma padaryti įtaką Tarnybos darbuotojų priimamiems sprendimams, pažeidimus, kurie vyko šių susitikimų metu.  

LVAT išaiškino, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nustatyti ir kiti du pažeidimai, t. y. S. E. nedeklaravo viešųjų ir privačių interesų su advokatais T. M. ir Š. M. Kaip jau aptarta šioje nutartyje anksčiau, su advokatu Š. M. pareiškėjas, sistemingai susitikinėdamas, palaikė ypatingai glaudžius ryšius (ne tik draugiškus, bet ir dalykinius/profesinius), kas rodo, tame tarpe ir pokalbiai, jog S. E. akivaizdžiai veikė advokato Š. M. naudai ir interesams. Apie tokio pobūdžio vykusius susitikimus pareiškėjas savo tiesioginių vadovų neinformavo. Atsakovo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėją ir abu minėtus advokatus sieja ne tik tai, kad jie buvo buvę kolegos, bet ir tai, kad ilgą laiką jie kartu buvo FNTT veikiančios profesinės sąjungos nariais ir dalyvavo įvairioje jos veikloje. Kita vertus, S. E. ikiteisminiame tyrime priėmė sprendimus (2 nutarimus), palankius T. M.  Tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakanka išvadai, jog S. E. elgesio modelis nesiderino nei su statutinio pareigūno statusu, nei su etikos principais (teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo). Šių aplinkybių ir kilusio viešųjų ir privačių interesų konflikto niekaip nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad apie tai jis buvo informavęs vadovus, kad nusišalinimo klausimus jis privalėjo spręsti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 57 ir 58 straipsniuose nustatyta tvarka.        

Apibendrinant LVAT konstatavo, kad bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, jog S. E., nesant teisinio ir faktinio pagrindų, atliko paieškas VRIS CDB, teikė informaciją apie FNTT vykdomus ikiteisminius tyrimus, aptarinėjo konkretaus tyrimo proceso dalyvius, jų parodymus, aptarinėjo tarnybos padalinių vadovų asmenybes ir su jais susijusią informaciją, gaudavo iš asmens, nesusijusio tarnybiniais ryšiais, nurodymus ir priimdavo prašymus, tokiu būdu sudarant šiam asmeniui sąlygas ir galimybes neteisėtai daryti įtaką FNTT ir jos pareigūnams bei jų priimamiems sprendimams. Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. kaip pareigūno vardo pažeminimas, o kita dalis – kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

2. 2021-06-30 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-2619-629/2021 pripažino  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. TE-202 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“, kuriuo pareigūnei buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtu ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą.

LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos R. B. apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, byloje surinktų įrodymų pagrindu  pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms – pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, kai ikiteisminiame, atliko procesinį veiksmą – nukentėjusįjį, civilinį ieškovą Z. V. supažindino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neturėdama prokuroro leidimo. Tokia savo neteisėta veika pareiškėja pažeidė BPK 177 straipsnio 1 dalį (atskleidė Z. V. ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie atskleidimo momentu buvo neskelbtini, nes nebuvo prokuroro leidimo su jais susipažinti), Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. I-57 34 punktą (susipažinti pateikė daugiau ikiteisminio tyrimo medžiagos nei buvo surinkta iki prokuroro sprendimo leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi priėmimo dienos), 36 punktą (neužtikrino, kad Z. V. susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų laikomasi prokuroro suteikto leidimo sąlygų ir BPK 181 straipsnyje numatytų draudimų), Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“) 14 punktą ir 14.1 papunktį (pareiškėja proceso veiksmo – Z. V. supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga – neatliko kokybiškai, nes pateikė susipažinti daugiau medžiagos nei jis tuo metu turėjo teisę pagal prokuroro leidimą), Etikos kodekso 6.6 papunktį (pareiškėja atsako už informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą), 7.8 papunktį  (pareiškėja nesielgė taip, kad nebūtų pažeistas viešumo ir konfidencialumo principas), 8 punktą (pareiškėja leido Z. V. susipažinti su informacija, kuri jai buvo patikėta tvarkyti (naudotis) tarnybos metu, ją atskleidė).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai R. B. buvo paskirta antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas daro išvadą, kad ji yra adekvati. Pirma, tą lemia aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti keli pareiškėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai (tiek ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas, tiek netinkamas protokolų užpildymas). Antra, teisinis gėris, kuriam kilo pavojus, kai pareiškėja atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis Z. V., yra itin reikšmingas. Teismas akcentuoja pačio teisinio gėrio (ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimas asmenims, kurie neturi teisės su jais susipažinti) svarbą ir reikšmę ir būtent tai lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Dėl pasekmių, kurios kilo dėl pareiškėjos neteisėtos veikos, tarp šalių kilo ginčas. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad atskleisti tik organizacinio pobūdžio dokumentai, o atsakovas teigia, kad atskleisti procesiniai dokumentai. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjos neteisėtos veikos pasekmių kilo: dėl neteisėtai atskleistų dokumentų pasekmės buvo tai, kad Z. V. sužinojo informaciją, su kuria susipažinti neturėjo teisės, o dėl protokolų netinkamo užpildymo buvo apsunkintas pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas (atsakovės pareigūnams buvo sunku nustatyti, kokią medžiagą ji pateikė, kiek susipažino Z. V. kurio apsilankymo FNTT metu ir t. t.). Teismas vadovaujasi kitų teismų galutiniuose sprendimuose užfiksuota informacija ir šią aplinkybę traktuoja pareiškėjos naudai – kad buvo atskleista tik organizacinio pobūdžio informacija. Trečia, tarnybinė nuobauda parinkta teisingai atsižvelgiant į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (gausu tarnybinių nuobaudų, tarnybinių patikrinimų, charakteristika itin neigiama). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai paskirta antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda – papeikimas.

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2020 METAIS 

1. Tarnyba 2020-05-25 gavusi faktinių duomenų iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 2811 1 d. „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojama neblaivaus asmens“ dėl Tarnybos pareigūno L. D. veiksmų. Tą pačią dieną buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio procedūra 2020-06-08 baigta surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-10-5799. Vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada ir Lietuvos Respublikos vidaus statuto reikalavimais, Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. TE-116 pareigūnas atleistas iš vidaus tarnybos, kadangi savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

2. 2020-07-13 baigtas tarnybinis patikrinimas Nr. 04/8-10-6962 dėl Tarnybos pareigūno veiksmų, kurio metu buvo nustatyta, kad pareigūnas V. P., tarnybos metu, dirbdamas nuotoliniu būdu, buvo neblaivus, dėl ko Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. TE-170, kuriuo pripažino, kad pareigūnas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl ko jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

3. 2020 m. birželio 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) padėjo galutinį tašką administracinėje byloje Nr. A-4038-438/2019, kurioje patvirtino Tarnybos direktoriaus patvirtino Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. TE135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tyrėjai R. B.“ teisėtumą ir pagrįstumą.

LVAT priimto sprendimo išskirtinumą ir svarbumą charakterizuoja tai, kad teismas suformavo praktiką ir aiškiai pasisakė, kad „Ikiteisminiuose tyrimuose veiksmai yra vertintini iš esmės pagal turinį – t. y. kiek jie buvo reikšmingi / reikalingi / svarbūs / tikslingi / logiški / savalaikiai / svarūs atliekant ikiteisminius tyrimus, kiek jie lėmė / prisidėjo prie nusikalstamų veikų ištyrimo. Pavyzdžiui, pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pranešimą pareiškėjui, informacijos iš centrinių duomenų bazių surinkimą, šaukimų išsiuntimą ir pan. veiksmus atsakovas ir teismas vertino kaip techninius – jie būtini atliekant ikiteisminį tyrimą, tačiau jie šabloniški, nereikalaujantys didelių laiko sąnaudų, techniniai, paruošiamieji. Atlikus tik tokius techninius veiksmus, negalima daryti išvados, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas tinkamai, nevilkinamas. Teismas pabrėžė, kad kai kurie veiksmai procese turi prasmę ir reikšmę tik loginėje ir nuoseklioje sekoje su kitais – pavyzdžiui, tyrimo plano sudarymas ir koregavimas yra labai reikšmingas veiksmas, jeigu tas planas kokybiškas ir jeigu po to jis vykdomas; priešingu atveju negalima teigti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas tinkamai ir nevilkinamas“

Teismas taip pat konstatavo, kad Tarnyba įvertino visą pareigūno darbą, kuris atliko 5 ikiteisminiuose tyrimuose, tačiau iš esmės atsižvelgiama ir vertinama tyrėjo darbo turinys, esmė ir kokybė, t. y. ar ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas, ar formaliai. Teismo pripažino, kad Tarnyba įrodė, kad savo veiksmais tyrėjas atliko neteisėtą veiką ir nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas išsamus tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir tokios veikos aplinkybės bei nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ir tokiu būdu pareigūnas pažeidė BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 176 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (išdėstyta nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 14, 14.1, 14.2 punktų reikalavimus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 4 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, Tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V patvirtinto Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.8 punktų reikalavimus.

Vertindamas paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumą, LVAT pabrėžė, kad tyrėjo darbo pobūdis – ikiteisminio tyrimo vilkinimas – yra itin sunkus pažeidimas, sukeliantis rimtas teisines pasekmės, todėl paskirta nuobauda papeikimas yra adekvati. Taip pat teismas pažymėjo, kad tyrėjos kaltės forma (tyčia) ir pažeidimų trukmė taip pat lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos parinkimą.

 Aktuali, kartu formuojanti praktika, yra ir kita 2020 m. gegužės 20 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-646-492/2020 priimta nutartis, kurioje teismas pripažino, kad 2018-06-11 Tarnybos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. TE-168 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkui E. L.“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatavo, kad padalinio vadovas negali ignoruoti BPK ir kituose teisės aktuose įtvirtintą imperatyvią pareigą organizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno darbą ir vykdyti jo procesinės veiklos kontrolę. Toks elgesys, kada vadovas, turėdamas pakankamus įgaliojimus ir kompetenciją, bei žinodamas, kad jam pavaldus pareigūnas neatlieka jokių tyrimo veiksmų byloje, savo ruožtu visiškai nieko nedaro, kad situacija pasikeistų, yra netoleruotinas. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad „Formali, nesisteminga procesinės veiklos kontrolė ir elektroniniais laiškais pateikti nurodymai dirbti intensyviau, nesiimant jokių priemonių, kai šie teisėti reikalavimai nebuvo įvykdyti, nesiaiškinant kokios priežastys lemia pareigūno tarnybinių pareigų neatlikimą ir nesiekiant jų pašalinti – rodo šių pareigūnų nesugebėjimą vadovauti ir spręsti iškilusias padalinio problemas ir tiesiogiai įtakoja padalinio darbo efektyvumą“.

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2019 METAIS 

1. 2019-07-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-195 dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo būnant tarnybos vietoje neblaiviame stovyje, Tarnybos vyriausiasis tyrėjas S. R. buvo pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir kuriam skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

2. 2019-11-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-326 dėl tarnybinio nusižengimo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nesilaikymo, Tarnybos tyrėja R. B. pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir kuriai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2018 METAIS  

1. 2018-02-14 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-25 dėl netinkamai atliktų ar neatliktų pareigų kriminalinės žvalgybos srityje Tarnybos vyriausiasis tyrėjas D.B. buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda–atleidimas iš vidaus tarnybos už valstybės tarnybą diskredituojantį elgesį; taip pat Tarnybos padalinio vadovai A.L. ir D.G. pripažinti padarę tarnybinį nusižengimą dėl netinkamo darbo organizavimo ir kontrolės, už kurį skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimas.
2. 2018-03-16 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-60 dėl netinkamai atliktų ar neatliktų pareigų vykdant operacinių sistemų diegimą Tarnybos padalinio vadovas R.V. buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
3. 2018-08-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-245 už tęstinį tarnybinį nusižengimą – nustatytų pareigų nevykdymą – nustatyta tvarka ir terminais nepapildžius privačių interesų deklaracijos duomenimis apie sudarytus didesnės nei 3000 eurų vertės sandorius bei informacija apie ryšį su fiziniu asmeniu, R. B. patraukta tarnybinėn atsakomybėn ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
4. 2018-10-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-274 už tęstinį tarnybinį nusižengimą – Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudojimosi tvarkos pažeidimo Tarnybos Kauno apygardos valdybos vyresnysis tyrėjas S. L. buvo patrauktas tarnybinės atsakomybėn ir jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
5. 2018-11-19 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-304 už tęstinį tarnybinį nusižengimą – už valstybės tarnybą diskredituojantį elgesį dalies funkcijų atlikimo perdavimą neįgaliotam asmeniui Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė I. B. buvo pripažinta kalta padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnybos už valstybės tarnybą diskredituojantį elgesį.
6. 2018-12-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius patvirtinta išvada Nr. 04/8-14117 konstatuojant, kad Tarnybos vyriausiasis specialistas A. S. padarė šiurkštų tęstinį darbo pareigų pažeidimą – Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudojimosi tvarkos pažeidimą.

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2017 METAIS

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie LR VRM (toliau – Tarnyba), atlikus tikslinį patikrinimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti kaip vykdomi teisės aktų, reglamentuojančių darbą su įslaptinta informacija bei vidaus tvarkos taisyklių, reikalavimai, surinktos informacijos pagrindu, Tarnybos direktoriaus pavedimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Tarnybos vyriausiasis tyrėjas V. K. jam skirtame darbo kompiuteryje, kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir laikymui, parengė ir jame laikė dokumentų rinkmenas su įslaptinta informacija, sudarančia tarnybos paslaptį ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimo nuostatas, todėl pareigūnui Tarnybos direktoriaus įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Šios nuobaudos paskyrimą pareigūnas apskundė teismui. 2017-05-16 Lietuvos Vyriausias administracinis teismas neskundžiama nutartimi atmetė Tarnybos vyriausiojo tyrėjo V. K. skundą dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo.

Pareiga užtikrinti naudojamos informacijos saugumą kyla iš asmeniui suteikto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Todėl asmuo, būdamas įslaptintos informacijos naudotojas, privalo žinoti ir savo veikloje vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos apsaugą. Visa tai suponuoja pareigą pačiam asmeniui įsitikinti, kad dirbant su įslaptinta informacija yra naudojamos laikmenos, skirtos darbui su įslaptinta informacija ir nenaudoti neįregistruotų laikmenų įslaptintai informacijai įrašyti. Remdamasis šiais argumentais, teismas pripažino, kad V. K. sukurdamas ir saugodamas rinkmenas, kuriose buvo V. K. patikėtos įslaptintos informacijos, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą, o jo veiksmai galėjo lemti patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą. Todėl Tarnybos direktorius įsakymu tokius V. K. veiksmus pagrįstai pripažino tarnybiniu nusižengimu.

2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. TE-65 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. G., remiantis Tarnybos direktoriaus patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada dėl aplaidumo ir neatsargumo netinkamai atlikus savo pareigą atliekant karjeros valstybės tarnautojų vertinimą bei neužtikrinus teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų reikalavimų laikymąsi, dėl kurių kilo neigiamos pasekmės, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS PER 2016 METŲ IV KETVIRTĮ

2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. TE-260 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjui R. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nuobauda paskirta tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad R. B. tyčiniais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalį, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 7 straipsnio 1 dalį, Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir šaukimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1064 redakcija) 2 punkto 2.1 papunktį, Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34 V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso patvirtinimo“ 7.1, 7.4, 7.8 punktus, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 90-V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. V-162 redakcija) 11 punktą, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ (VMI 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija), 4 punkto nuostatas.