Bendra informacija

Subjektas, kuriam taikomos sankcijos – valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos.

Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami Tarptautinio sankcijų įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.

Tarptautinės sankcijos – vienas instrumentų, kuriuo tarptautinė bendruomenė ar atskiros valstybės, siekdamos tarptautinio ir regioninio saugumo stiprinimo, įgyvendina strateginių prekių kontrolę ir vykdo kovą prieš tarptautinį terorizmą.

Tarptautinės sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos reglamentais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kurie įgyvendina kitus Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, Jungtinių Tautų rezoliucijas bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sprendimus.

SANKCIJOS SIAURĄJA PRASME

Sankcijoms siaurąja prasme būtinas specialus teisinis pagrindas pagal ES sutartis ir jos apima:

• ginklų embargus;
• į sąrašus įtrauktų asmenų atvykimo apribojimus(draudimą keliauti) – asmenys, kuriems tai taikoma, negali atvykti į ES arba, jeigu jie yra ES piliečiai, negali išvykti iš valstybės narės, kurios pilietybę turi;
• turto įšaldymą, kai tas turtas priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams – įšaldomas visas ES esantis jų turtas ir ES piliečiai bei subjektai įtrauktiems į sąrašą asmenims ar subjektams negali teikti jokių lėšų;
• ekonomines sankcijas arba apribojimus konkrečiuose ekonominės veiklos sektoriuose, įskaitant draudimą importuoti ar eksportuoti tam tikras prekes, draudimą investuoti, teikti tam tikras paslaugas ir kt.

DAŽNIAUSIAI VARTOJAMOS SĄVOKOS EUROPOS SĄJUNGOS SANKCIJŲ KONTEKSTE

Sankcijų, dar vadinamų ribojamosiomis priemonėmis, tikslas – pakeisti atitinkamos šalies (ar jos dalies) vyriausybės, subjektų ar asmenų vykdomą politiką ar sustabdyti konkrečius veiksmus. Tarptautinių sankcijų taikymas grindžiamas ne ekonominiais interesais, bet tarptautinės teisės, demokratijos bei pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais. Sankcijos gali apimti visišką arba dalinį ekonominių santykių nutraukimą, ryšių priemonių ir diplomatinių santykių apribojimą bei kitokio pobūdžio priemones. Sankcijų taikymas privalo būti pagrįstas proporcingumo principu ir būti tiesiogiai nukreiptas į subjektus, atsakingus už vykdomą politiką ar konkrečius veiksmus, į kuriuos atsakydama tarptautinė bendrija buvo priversta panaudoti sankcijų instrumentą.

Ekonominiai ištekliai – bet kurios rūšies materialusis ar nematerialusis, kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms ar prekėms įgyti ar paslaugoms gauti.

Ekonominių išteklių įšaldymas – draudimas ekonominius išteklius naudoti lėšoms, prekėms įgyti ar paslaugoms gauti bet kokiu būdu, įskaitant jų pardavimą, nuomą ar įkeitimą, tačiau tuo neapsiribojant.

Lėšos – finansinis turtas ir bet kurios rūšies pelnas, įskaitant tai, kas išvardyta toliau, bet tuo neapsiribojant:

a) grynuosius pinigus, čekius, piniginius reikalavimus, vekselius, pinigines perlaidas ir visas kitas mokėjimo priemones;

b) indėlius, laikomus finansų įstaigose arba pas kitus subjektus, banko sąskaitų likučius, skolas ir skolinius įsipareigojimus;

c) viešai ir privačiai parduodamus vertybinius popierius ir skolos dokumentus, įskaitant vertybinius popierius ir akcijas, vertybinių popierių sertifikatus, obligacijas, vekselius, varantus, akcinių bendrovių obligacijas ir sutartis dėl išvestinių vertybinių popierių;

d) palūkanas, dividendus arba kitas pajamas už turtą ar vertę, apskaičiuotą už turtą arba gaunamą už jį;

e) kreditą, tarpusavio reikalavimų įskaitymo teisę, garantijas, sutarties įvykdymo garantinius užstatus ar kitus finansinius įsipareigojimus;

f) akredityvus, važtaraščius, pardavimo sutartis;

g) dokumentus, patvirtinančius lėšų ar kitų finansinių išteklių nuosavybės teisę.

Lėšų įšaldymas – lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas.