Tariamai paveldėtojai – nemalonumai dėl žemės sklypų Aukštaitijoje
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vilnietė D. G. kaltinama dokumentų suklastojimu ir padėjimu piktnaudžiauti siekiant asmeninės naudos. Jai bei dar vienam asmeniui neteisėtai įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus Aukštaitijoje padėjusi buvusi Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Molėtų skyriaus darbuotoja V. B. dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimu neseniai buvo nubausta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, o tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2025 metų pavasarį, gavus NŽT prie Aplinkos ministerijos prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos. Į teisėsaugą NŽT atstovai kreipėsi po to, kai vykstant reorganizacijai ir NŽT Molėtų skyrių jungiant prie Panevėžio apygardos skyriaus, kilo abejonių dėl kai kurių dokumentų tikrumo ir skyriaus darbuotojų sprendimų pagrįstumo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2021 metais tuometinė NŽT Molėtų skyriaus vyriausioji specialistė V. B. suklastojo dokumentus, kad vilnietė D. G. yra teisėta 65,65 hektarų žemės, esančios Anykščių rajone, paveldėtoja, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta. Kadangi šio žemės sklypo natūra susigrąžinti nebuvo galima, tariamai paveldėtojai 2021 metais buvo parengti dokumentai, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybės teisę į 7 sklypus Anykščių, Rokiškio, Utenos ir Švenčionių rajonuose. Už pagalbą kaltinamoji NŽT darbuotojai V. B. sumokėjo 30 tūkst. eurų, o pati šias išvadas dėl žemės už beveik 65 tūkst. eurų pardavė tretiesiems asmenims.
Kaltinamajai D. G. pareikšti kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo ir padėjimo piktnaudžiauti. Savo kaltės ji ikiteisminio tyrimo metu nepripažino.
Iš šios bylos buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusios NŽT Molėtų skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. veiksmų. Tyrimo metu nustatytas dar vienas atvejis, kai minėta darbuotoja, suklastojusi dokumentus, 2022 metais padėjo kitam asmeniui įgyti 22 hektarus žemės Molėtų rajone, už tai gaudama 14 tūkst. eurų atlygį.
V. B. buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo. Ji savo kaltę pripažino visiškai, todėl ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šių metų liepos 22 dieną Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. skirta subendrinta 10,5 tūkst. eurų dydžio bauda, kuri buvo sumažinta trečdaliu – iki 7 tūkst. eurų. Jai taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 44 tūkst. eurų konfiskavimas. Teismas tenkino NŽT ieškinį, todėl V. B. taip pat turės atlyginti tarnybai padarytą 8 tūkst. eurų žalą.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Atnaujinimo data: 2026-08-10
Taip pat skaitykite:
Pinigų plovimo prevencija: situacija per 2025 m. gerėjo, tačiau baudų neišvengta
Teismui perduota byla dėl neteisėtos prekybos elektroninėmis cigaretėmis
Už sukčiavimą nuteisti Lietuvos ir Latvijos piliečiai