Bus teisiami į ES fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas kėsinęsi asmenys – padaryta žala siekia milijoną eurų
Pralobti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bei Lietuvos valstybės biudžeto siekę 6 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys stos prieš teismą. Jie kaltinami nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, dokumentų klastojimu, turto pasisavinimu, sukčiavimu bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu. Jų bendrai padaryta žala ES ir Lietuvos biudžetams siekia 1 mln. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas įtariant, kad 6 juridinių asmenų vadovai, veikdami atskirai ir turėdami tikslą neteisėtai gauti pinigines lėšas iš Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, pasitelkę juridinius asmenis, kurie įkurti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje galimai klastojo ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir vykdė fiktyvių sandorių grandines, siekdami įgyti kuo daugiau lėšų iš valstybės institucijų.
Nustatyta, kad asmenys teikė galimai suklastotus juridinių asmenų dokumentus, pagal kuriuos buvo dirbtinai užaukštintos projektams įgyvendinti reikalingų darbo priemonių (aukštalipių ir statybininkų įrangos) pirkimo kainos. Dėl to buvo fiktyviai padidintos projektų vertės ir šių projektų įgyvendinimo sąmatos. Siekiant pagrįsti išlaidas buvo pagaminti ir panaudoti, įtariama, fiktyvūs komerciniai pasiūlymai dėl darbo priemonių įsigijimo.
Pateiktų paraiškų su galimai tikrovės neatitinkančiais duomenimis pagrindu buvo sudarytos 5 sutartys su Užimtumo tarnyba ir viena sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra vietos projektams įgyvendinti. Pagal projektų sąlygas, Užimtumo tarnyba ir Nacionalinė mokėjimo agentūra kiekvienu atveju kompensavo dalį projekto išlaidų, o likusią dalį piniginių lėšų turėjo skirti pats projekto įgyvendintojas.
Patvirtinus projektus institucijos pervesdavo avansus paraiškas teikusiems juridiniams asmenims, o jų vadovai tas lėšas pervesdavo su jais susijusioms įmonėms, taip sukuriant bankinių pavedimų grandines. Šių pavedimų metu piniginės lėšos buvo grąžinamos pirminiam gavėjui. Taip kartojant pavedimus buvo imituojami atsiskaitymai už įsigytą įrangą, o šie galimai klaidinantys duomenys apie tariamus tarpusavio atsiskaitymus teikiami Užimtumo tarnybai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, FNTT pareigūnams pavyko perimti dalį piniginių lėšų, skirtų vietinių užimtumo iniciatyvų projektui įgyvendinti. Šiuo metu joms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Skaičiuojama, kad taip veikdami asmenys ir jų valdomi juridiniai asmenys galėjo padaryti per 1 mln. eurų žalą valstybei.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žilvinas Šiurna surašė itin didelės, 400 lapų, apimties kaltinamąjį aktą ir 62 tomų bylą perdavė teismui – bus teisiami 6 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys.
Griežčiausia bausmė, kurią teismas gali skirti už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. O už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Atnaujinimo data: 2026-08-13
Taip pat skaitykite:
Tariamai paveldėtojai – nemalonumai dėl žemės sklypų Aukštaitijoje
Pinigų plovimo prevencija: situacija per 2025 m. gerėjo, tačiau baudų neišvengta
Teismui perduota byla dėl neteisėtos prekybos elektroninėmis cigaretėmis