Informacija Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, vykdantiems virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir (arba) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą

Nuo 2020 m. sausio 10 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) papildymams, buvo praplėstas įpareigotųjų subjektų ratas, įtraukiant virtualiųjų valiutų keityklų operatorius ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius (toliau abu kartu – VASP).

Susipažinti su visais Įstatymo pakeitimais galima čia.

Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius – už atlygį virtualiosios valiutos keitimo, pirkimo ir (arba) pardavimo paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas.

Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius – depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių valdymo klientų vardu paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas.

Lietuvoje šių subjektų veikla nėra licencijuojama, tačiau Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie VASP paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą.

Pateikdamas šią informaciją, VASP patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis VASP veiklą, privalo:

1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:

a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;

b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;

2) kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.

Taip pat VASP privalo:

- turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;

- paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Kai šiems subjektams vadovauja valdyba, privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su FNTT. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta FNTT.

Paskirti VASP vadovaujantieji darbuotojai negali tuo pačiu metu atstovauti daugiau kaip vienam virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui, išskyrus atvejus, kai tie operatoriai priklauso vienai įmonių grupei.

VASP privalo nevykdyti veiklos ir neteikti paslaugų kitoje valstybėje tokiu mastu, kad Lietuvos Respublikoje liktų tik neesminės pagal jų veiklos pobūdį funkcijos ar paslaugos ir jos būtų atliekamos ar teikiamos išimtinai tik kitos valstybės klientams ar iš esmės veiklos Lietuvos Respublikoje jie nebevykdytų.

VASP valdymo, priežiūros organų nariu, naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra:

1) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;

2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurią iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;

3) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai. 

VASP, kurie iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. neįvykdė PPTFPĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje išdėstytos Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyto reikalavimo nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą ir (arba) iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. FNTT nepateikė šio straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą Lietuvos Respublikoje.

VASP SĄRAŠAI

Juridinių asmenų, vykdančių virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą, sąrašas.

Juridinių asmenų, vykdančių depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, sąrašas.

MiCA

Nuo 2024 m. gruodžio 30 d. visa apimtimi bus taikomas 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamentas), todėl kriptoturto rinka taps reguliuojamos ir prižiūrimos finansų rinkos dalimi, o šių paslaugų dalyviai bus licencijuojami. Kriptoturto paslaugų teikimui bus taikomi MiCA reglamente nustatyti reikalavimai, susiję su valdysena, klientų turto apsauga, interesų konfliktų valdymu ir kitais aspektais.

Kas pasikeis įsigaliojus MiCA reglamentui?

Norėdamos siūlyti paslaugas, kriptoturto bendrovės turės gauti veiklos licencijas, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai. Joms bus taikomi analogiški vartotojų apsaugos, pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir kiti reikalavimai.

Daugiau informacijos apie finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir licencijavimą čia.