Fiktyvių įmonių veiklos požymių nustatymo gairės

2019 m.  Lietuvoje atlikus antrąjį nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą*, buvo nustatytos rizikos ir scenarijai, susiję su fiktyviomis įmonėmis ir paslaugomis, kurios galimai gali būti naudojamos pinigų plovimui ir kitiems nusikaltimams. Pažymėtina, kad fiktyvios įmonės tipologija jau daug metų nepraranda savo aktualumo. Atsižvelgiant į tai, kad fiktyvių įmonių registravimas niekuo nesiskiria nuo įprastų įmonių, fiktyvias įmones gali būti sunku aptikti, tačiau tam tikri požymiai gali padėti suprasti, ar klientas nėra fiktyvi įmonė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), rengdama metines ataskaitas ir atsižvelgdama į gaunamus pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, ne kartą teikė šios tipologijos aprašymus, iliustruodama pavyzdžiais ir statistika, tačiau fiktyvių įmonių steigimas nusikalstamiems/neteisėtiems tikslams ir toliau išlieka aktuali problema. Atliekant įtartinų piniginių operacijų ar sandorių analizes, identifikuojami atvejai, kai steigiant fiktyvias įmones, naudojamasi finansų įstaigų, kitų sektorių ar profesijų paslaugomis, bandant legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, neteisėtai grąžinti iš valstybės biudžeto PVM ir vykdant kitus nusikaltimus.

Mažinant apraiškas, susijusias su fiktyvių įmonių veikla, vis daugiau valstybės institucijų ir privataus sektoriaus atstovų įtraukiama į kovą su šiuo reiškiniu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (toliau – Įpareigotieji subjektai), įgyvendindami Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) nuostatas, privalo nustatyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PPTF) rizikas, jas vertinti ir imtis atitinkamų priemonių joms valdyti. Vadovaujantis PPTFPĮ, Įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, privalo iš klientų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis Įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra bei veiklos pobūdis. Identifikuodami PPTF rizikas, Įpareigotieji subjektai turi vertinti, ar potencialus klientas – juridinis asmuo neturi fiktyvios įmonės požymių. Tai turėtų būti vertinama tiek prieš užmezgant dalykinius santykius su klientu, tiek vykdant dalykinius santykius, stebint bei vertinant kliento dalykinius santykius ir operacijas, tiek ir (ar) atnaujinant kliento pažinimo informaciją  ir (ar) gavus bet kokios kitos neigiamos informacijos apie klientą.

Atsižvelgiant į tai, kad įmonės fiktyvumo požymiai turi būti vertinami tiek užmezgant dalykinius santykius, tiek juos tęsiant, išskirtini šie veiksmai, kurių Įpareigotieji subjektai turėtų imtis, kad užtikrintų tinkamas vidaus kontrolės procedūras:

Iki dalykinių santykių su klientu užmezgimo:

• Įpareigotųjų subjektų darbuotojai privalo būti tinkamai apmokyti suprasti rizikas, susijusias su fiktyviomis įmonėmis, ir būti atidūs neįprastoms įmonėms savybėms bei požymiams, kurie indikuotų potencialaus kliento ir (ar) kliento PPTF riziką.
• Įpareigotųjų subjektų darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį į PPTF riziką didinančius veiksnius ir užduoti klientams klausimus, siekiant geriau suprasti kliento veiklos pobūdį, kliento klientų portfelį, veiklos istoriją, planuojamų vykdyti operacijų pobūdį, kad būtų galima įvertinti rizikas ir imtis būtinų riziką mažinančių priemonių.
• Įpareigotieji subjektai turėtų atlikti informacijos vertinimą/analizę apie kliento deklaruotą adresą, pavyzdžiui, patikrinti informaciją apie nurodytą adresą interaktyviame žemėlapyje ir peržiūrėti gatvės lygio vaizdus ( online maps and street-level images). Išsami kliento deklaruojamo adreso fizinės vietos, adreso išvaizdos iš gatvės analizė dažnai gali atskleisti požymius, indikuojančius įmonės fiktyvumą. Pavyzdžiui, kliento deklaruojamas adresas neatitinka finansinio kliento profilio, kliento deklaruojamas adresas neatitinka įmonės verslo profilio, fizinė adreso išvaizda neatitinka įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, adresas yra pašto dėžutė (angl. post box).
• Įpareigotieji subjektai turėtų vertinti žiniasklaidos pranešimus (angl. adverse reports), skelbiančius neigiamą informaciją apie potencialų klientą ir (ar) klientą**.
• Įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento tapatybę, privalo gauti papildomas informacijos, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar dalykinių santykių užmezgimas su įpareigotuoju subjektu yra pagrįstas teisėtais įmonės verslo poreikiais;

Kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos metu ir (arba) atnaujinant kliento pažinimo informaciją:

• Informacija, gauta užmezgant dalykinius santykius su klientu ir (ar) atnaujinant informaciją apie klientą, yra pagrindas vertinti, ar kliento vykdomos operacijos (sandoriai) atitinka įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį;
• informacijos rinkimas ir analizė apie sandoryje ir (ar) mokėjimo operacijoje dalyvaujančių asmenų interneto protokolo (toliau – IP) adresus. Informacijos rinkimas apie IP adresus gali būti naudingas stebint tolesnius dalykinius santykius su klientu, jo elgseną, nustatant mokėjimo operacijų įtartinumo kriterijus. Išsami IP adreso analizė galėtų atskleisti ir padėti nustatyti atvejus, pavyzdžiui, kai kontrolę, susijusią su sandorių ir (ar) operacijomis, vykdo trečioji, nesusijusi su klientu, šalis ir (ar) kai kontrolė pereina iš vieno asmens kitam asmeniui, ir (ar) internetinės bankininkystės paskyra yra kontroliuojama iš kitos šalies nei kurioje deklaruoja esantis klientas.
• Įpareigotųjų subjektų darbuotojai turėtų būti tinkamai apmokyti, kad galėtų laiku nustatyti neįprastą kliento elgesį ir aptikti galimus fiktyvios įmonės požymius.

Pažymėtina, kad siekdami laiku ir tinkamai užkardyti fiktyvių įmonių patekimą į finansinę sistemą, Įpareigotieji subjektai turėtų nuolat stiprinti ir tobulinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procesus ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su fiktyvių įmonių požymių nustatymu, atsižvelgdami į vidaus kontrolės vertinimo metu identifikuotus kontrolės proceso trūkumus ar spragas, nustatytus konkrečius atvejus praktikoje dėl fiktyvių įmonių ir atsižvelgdami į teiktus FNTT pranešimus dėl kliento ir (ar) kliento veiklos įtartinumo, į nusikaltimų tipologijas, tendencijas, kuriamas naujas neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo schemas ir pan.

Įpareigotiesiems subjektams itin svarbu užtikrinti mokymų darbuotojams organizavimą, siekiant juos tinkamai supažindinti su galimais fiktyvių įmonių bruožais ir požymiais, kad išmoktų atpažinti, kaip juos identifikuoti.

FNTT ir Lietuvos bankas atkreipia Įpareigotųjų subjektų dėmesį į pastebimą tendenciją ir požymius, kurie praktikoje gali būti susiję su fiktyviomis įmonėmis ir finansinėmis operacijomis. Pažymėtina, kad vertinant galimą įmonės veiklos fiktyvumą, privaloma kompleksiškai vertinti aplinkybių ir požymių visumą, nepagrįstai neišskiriant vienos aplinkybės ir (ar) požymio. Siekiant laiku pastebėti ir sustabdyti galimus fiktyvių įmonių patekimo į finansinę sistemą atvejus, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

1. Požymiai, susiję su neįprasta kliento vykdoma veikla:

1.1. staigus ir nepagrįstas kliento apyvartos padidėjimas, nesant tam pagrįstos priežasties;

1.2. didelės kliento apyvartos su sąlyginai mažu darbuotojų skaičiumi (1–2 darbuotojai);

1.3. kliento – juridinio asmens apyvarta akivaizdžiai neatitinka įprastos būdingos tai veiklai, kuria užsiima klientas, apyvartos;

1.4. tranzitinis lėšų judėjimas ir jų pervedimas iš karto ar netrukus po to, kai atliktas lėšų įskaitymas;

1.5. atsiskaitymai tarp įmonių, kurias valdo tie patys ar susiję asmenys;

1.6. sisteminis ir įmonės veiklos pobūdžiui nebūdingas gautų lėšų gryninimas;

1.7. neatitikimas tarp įplaukiančių ir išplaukiančių lėšų pagrindų (t. y. kryžminamos visiškai skirtingos veiklos, pvz., prekyba naftos produktais ir prekyba avalyne).

2. Požymiai, susiję su kliento juridinio asmens vadovais ir (ar) naudos gavėjais:

2.1. juridinio asmens vadovas ir (ar) naudos gavėjas yra trečiosios arba konflikto zonos valstybės pilietis;

2.2. juridinis asmuo neturi vadovo;

2.3. juridinio asmens vadovo amžius, t. y. vadovas yra nuo 18 iki 25 metų arba nuo 65 metų;

2.4. juridinių asmenų vadovai yra kaimyninių valstybių piliečiai (Latvija, Estija, Lenkija);

2.5. tas pats asmuo yra kelių juridinių asmenų vadovas;

2.6. kelių juridinių asmenų vadovas yra asmuo, kuris teikia juridinių asmenų steigimo paslaugas.

3. Požymiai, susiję su kliento juridinio asmens buveinės adresu:

3.1. juridinis asmuo neturi buveinės adreso arba pradėta procedūra dėl buveinės adreso išregistravimo;

3.2. juridinio asmens buveinės adresas yra vienas iš tų, kuriuose įregistruojama daugiausiai įmonės buveinių tiek Lietuvos Respublikoje (pvz.: Partizanų g. 61-806, Kaunas; Laisvės pr. 60, Vilnius; Architektų g. 56-101, Vilnius; Perkūnkiemio g. 13-91, Vilnius; J. Savickio g. 4, Vilnius; V. Nagevičiaus g. 3, Vilnius), tiek užsienio valstybėse;

3.3. juridinių asmenų registracijos adresas yra akivaizdžiai apleistose ir (ar) komercinei veiklai vykdyti netinkamose patalpose;

3.4. juridinio asmens buveinė yra kitos įmonės, užsiimančios įmonių steigimu, buveinė.

4. Požymiai, susiję su kliento nuosavybės struktūra ir jos pokyčiais:

4.1. sudėtinga juridinio asmens struktūra ir (ar) kai struktūroje egzistuoja kelių lygių kontroliuojančios bendrovės (angl. holding) be aiškaus kontroliuojančių bendrovių įsteigimo tikslo;

4.2. juridinio asmens akcininkai ir valdymo organų nariai susiję giminystės ryšiais;

4.3. dažnas juridinio asmens naudos gavėjų keitimas;

4.4. neįprastas juridinio asmens nuosavybės struktūros pasikeitimas, užmezgus dalykinius santykius su Įpareigotuoju subjektu.

5. Požymiai, susiję su juridinio asmens prievole teikti informaciją valstybės registrams:

5.1. juridinis asmuo per paskutinius 12 mėnesių nepateikė finansinių ataskaitų valstybės juridinių asmenų registrui;

5.2. juridinis asmuo neteikia duomenų apie naudos gavėjus;

5.3. juridinis asmuo neatnaujina kontaktinių duomenų steigimo valstybėje esančiuose juridinių asmenų registruose;

5.4. juridinis asmuo per paskutinius 24 mėnesių neatnaujino valstybinio registro duomenų.

6. Požymiai, susiję su juridinio asmens personalo valdymu:

6.1. valstybinių registrų duomenimis, juridinis asmuo neturi darbuotojų;

6.2. kliento – juridinio asmens darbuotojų skaičius nėra proporcingas įmonės veiklos pobūdžiui ir įmonės vykdomai apyvartai;

6.3. valstybinių registrų duomenimis, juridinis asmuo darbuotojams moka minimalų darbo užmokestį.

7. Kiti požymiai:

7.1. juridinio asmens atstovas ir (ar) vadovas nežino, kokias paslaugas teikia įmonė, negali išsamiau papasakoti apie įmonės veiklą, veiklos pobūdį ir (ar) verslo partnerius;

7.2. dažnas juridinio asmens pavadinimo keitimas;

7.3. juridinio asmens veiklos sritis yra nurodoma kaip „kita“, „IT paslaugos“, „marketingas“;

7.4. nesusijusiems tretiesiems asmenims suteikiamos prieigos prie kliento juridinio asmens turimų paslaugų (pvz., prieiga prie interneto bankininkystės sistemos);

7.5. dokumentai yra formalūs/bendro pobūdžio, neatskleidžiantys ir nedetalizuojantys konkrečių paslaugų suteikimo (pavyzdžiui, neišsamios PVM sąskaitos faktūros, važtaraščiai);

7.6. įmonės interneto svetainės turinys yra neišsamaus pobūdžio (pavyzdžiui, neatskleidžiama informacijos apie įmonės veiklą, nėra nurodomi įmonės kontaktai)  ir (ar)  įmonės interneto svetainė yra neveikianti, ir (ar) dalis interneto svetainės nuorodų neveikia;

7.7. pasibaigęs juridinio asmens valdybos narių kadencijos laikotarpis ir nėra paskirti nauji nariai;

7.8. nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius;

7.9. juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;

7.10. akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už įstatymuose nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį;

7.11. juridinio asmens akcijų perleidimai įvykę per trumpą laikotarpį;

7.12. juridinių asmenų registre gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir (ar) užsienio valstybės institucijos pranešimas apie siūlymą pradėti įmonės likvidavimą;

7.13. juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“;

7.14. juridinis asmuo turi skolų Valstybinio socialiniam draudimo fondui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai ir (ar) kitai užsienio valstybės institucijai;

7.15. juridinio asmens elektroninio pašto adresas neatitinka rinkos praktikos dėl el. pašto adreso reprezentatyvumo (pavyzdžiui, kai įmonės veikloje naudojami bendriniai el. pašto adresai @yahoo.com, @yandex.com, @gmail.com).

_____________________________

*Nacionalinio rizikos vertinimo ataskaita paskelbta 2021 m. gegužės 28 d. Daugiau informacijos: http://www.fntt.lt/lt/pinigu-plovimo-prevencija/nacionalinis-pinigu-plovimo-ir-teroristu-finansavimo-rizikos-vertinimas/242

**Vertinant žiniasklaidos pranešimų informacijos pagrįstumą ir patikimumą, svarbu atsižvelgti į žiniasklaidos pranešimų šaltinį. Pažymėtina, kad ne visi žiniasklaidos šaltiniai yra patikimi, todėl reikia imtis papildomų veiksmų patikrinti informacijos patikimumą.